Nelaidokit manęs

Nelaidokit manęs ant aukšto kalno,
nekaskite toj ypačiai svarbioj duobėj –
numeskite mane kur nors ant paukščių tako,
kur nukrenta kaip perlas žvilgsnis mylimų akių.

galbūt tada aš dar girdėsiu jos balsą
gal rasiu žvilgsnį jos akių

nukris kaip ašara dangaus ir blausiai
švies man begalybės visuma
vaizdų, kurių pasaulyje tikėjaus,tačiau neskirta man, deja –
esu kaip genijus, titanas, Prometėjas –
galiu kitus uždegt, galiu apšviesti –

bet man pačiam tamsu ir liūdna
bet man pačiam tamsu tartum kape.

Nelaidokit manęs ant aukšto kalno –
nekaskite toj ypačiai svarbioj duobėj –
numeskite mane kur nors ant paukščių tako,
kur nukrenta kaip perlas žvilgsnis mylimų akių.

Ir ten tada aš dar girdėsiu jos balsą
gal rasiu žvilgsnį jos akių

žodžiai A. Žalys. pagal susitarimą.