atleisk ir sudie...
mirtis nebaisi kai prieini prie taško,
kur spręsti gyventi ar mirti belieka tik tau.
kur slepiasi amžinas miegas ant ašmenų krašto
kur vėjas dainuoja giesmes sukurtas tik tau
Man jau nebaisu atskleisti uždulkėjusius sparnus,
nesvarbu ar bus kas ar ne anapus mirties,
tik ašaros krenta ir lupos prasibyla tartum
kentėjo giesme aš sakau tau atleisk ir sudie...
Sunday, March 8, 2009
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment